Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.



 
ForumPortalliKėrkoLatest imagesRegjistrohuidentifikimi

 

 Lufto Me Stresin Nė Mėnyrėn Pejgamberike

Shko poshtė 
AutoriMesazh
kujt1m
WebMaster
WebMaster
kujt1m


Numri i postimeve : 673
Registration date : 01/04/2008

Lufto Me Stresin Nė Mėnyrėn Pejgamberike Empty
MesazhTitulli: Lufto Me Stresin Nė Mėnyrėn Pejgamberike   Lufto Me Stresin Nė Mėnyrėn Pejgamberike EmptyMon Jun 23, 2008 7:47 pm

Jeta ėshtė pėrplot strese dhe secili prej nesh ėshtė i ekspozuar njė lloj shtypjeje. Presioni psikik nė vete nuk ėshtė i dėmshėm, por mėnyra se si ballafaqohemi me kėto presione, ndonjėherė ėshtė e gabuar.

Njerėzit nuk janė njėlloj rezistent nė vėshtirėsi dhe presione psikike. Disa adaptohen dhe e kontrollojnė situatėn nė tė cilėn gjenden dhe tė pėrgatitur ballafaqohen me probleme.Disa tė padisponuar pėrballen me situatėn duke ndier version ndaj saj.

Disa dorėzohen dhe binden nė rrethana tė reja (submission).

Ata qė pėrballen me kriza tė rėnda,rėndomtė kanė dhembje koke ne muskujt e qafės dhe shpinė. Nuk mund tė flenė qetė.Disa ankohen nė marramendje, bark-qitje apo kapsllėk.

Ibn Abbasin r.a.e kanė pyetur se a mė shumė e dėmton trupin hidhėrimi apo pikėllimi? Ai tha: “Tė dytė shkojnė nė rrugė tė njėjta, por kuptimi ėshtė i ndryshėm. Kur lufton me atė qė ėshtė mė e fortė se ti, kjo tė frikėson dhe tė shkakton pikėllim. Ndėrsa kur lufton me atė qė ėshtė mė e dobėt se ti, kjo shkakton hidhėrim”.

Qoftė i kėnaqur Allahu me Ibn Abbasin r.a.,sa i menēur ka qenė! Ėshtė e vėrtetė se edhe njėri edhe tjetri lėvizin nė tė njėjtėn rrugė. Tė dyja gjendjet ngritin nivelin e adrenalinės nė gjak. Ngritin shtypjen e gjakut dhe veprojnė dėmshėm nė zemėr.

Shumica e njerėzve i ėshtė ekspozuar njė lloj stresi ose brengave tė pėrditshme. Ėshtė vėrtetuar se 18 % e amerikanėve besojnė se nuk ėshtė e nevojshme t`i zvogėlojnė streset qė i pėrcjellin nė jetė.

Ekzistojnė njerėz qė hidhėrohen nė situata tė rėnda tė krizave. Pejgamberi s.a.v.s. e pėrshkruan hidhėrimin si prushi i cili ndizet nė zemėr:

“Hidhėrimi ėshtė prush qė ndizet nė zemėr”.[1]

Pejgamberi a.s. na nxit nė mėnjanimin e hidhėrimit:

“Kush e mbizotėron hidhėrimin kur mund tė hakmerret, Allahu do t`ia mbush zemrėn me siguri dhe besim”.[2]

Allahu i Madhėruar thotė:

“Tė cilėt japin kur janė shlirė edhe kur janė nė vėshtirėsi dhe qė e frenojnė mllefin, qė ua falin (tė keqen) njerėzve, e Allahu i do bamirėsit”.[3]

Pejgamberi a.s. e pėrshkruan ilaēin pėr hidhėrim:

“Nėse dikush prej jush zemėrohet, le tė ulet; nėse zemėrimi nuk e lėshon, le tė shtrihet!”[4]

Kėtė psikologėt bashkėkohorė e quajnė ndryshim i “gjendjes trupore” dhe besojnė se ky ndryshim sjellė deri te dobėsimi i reaksionit dhe flakja e zemėrimit.

Gjithashtu, shkenca bashkėkohore ka vėrtetuar se hormoni adrenalin rritet shumėfish gjatė zemėrimit. Ky nivel ėshtė mė i lartė kur njeriu qėndron nė kėmbė, ndėrsa zvogėlohet kur ulemi ose shtrihemi, mu sikur kėshillon Pejgamberi a.s., ata tė cilėve u ndodh pikėllimi ose brengosja.

Pejgamberi a.s. ka thėnė:

“Zemėrimi ėshtė shejtani. Shejtani ėshtė krijuar nga zjarri. Ai shuhet me ujė. Pėr kėtė, kur tė zemėroheni merrni abdest”.[5]

Kur Pejgamberin s.a.v.s. e brengoste ndonjė gjė, sigurinė e kėrkonte nė namaz. Ai ka thėnė:

“Gėzimin gjeje nė namaz!”

Lloji tjetėr njerėzor i dorėzohet presionit psikologjik dhe ngulfatet nė pikėllim, mbyllje ne vetvete dhe brengosje.

Simptomat mė tė shpeshta tė kėsaj gjendje janė: ndjenja e depresionit dhe pikėllimit, ndjenja e pafuqisė dhe e pashpresės dhe dėshira pėr tė qarė. Kėta njerėz mund tė ndiejnė pėrzierjen e depresionit dhe brengės. Ky diskonim mund tė lė gjurmė nė trup, duke shkaktuar ndryshime tė pėrkohshme apo afatgjate. Njeriu nė kėtė gjendje ankohet nė: dhembje koke, marramendje, dhimbje tė ndryshme, vjellje, etj.

Kjo bėn qė kėta njerėz tė tėrhiqen nė vetmi dhe tė largohen nga njerėzit.

Nė kėtė situatė njeriu duhet tė pyesė: a mund t`i bart tė gjitha obligimet e ditės? A do t`i pėrpij emocionet dhe ndjenjat e mia, apo do t`i ndaj me dikė qė do tė mė ndihmojė nė zgjidhjen e problemit ?

Si mundet tė shpėtojė njeriu nga kėto brenga dhe tė zvogėlojė presionin psikik ?

A mundemi me fuqinė e dėshirės t`i pėrballojmė streset ?

Njeriu i menēur e ka mekanizmin, i cili refuzon streset dhe i thyen nė copėza.

Nuk ka dyshim se besimi nė Allahun dhe kėrkimi i ndihmės nga Ai, paraqet mekanizmin mbrojtės mė tė mirė. Besimi nė Zotin na nxitė nė durim ndaj vėshtirėsive dhe nė pėrparim. Durimi ėshtė tė pėrballesh me problemin, e jo t`i nėnshtrohesh atij.

Pasi qė stresin e presim tė pėrgatitur, njeriu mundohet ta eliminojė dhe ta shėrojė. Ndonjėherė nevojitet ndihma e personit tjetėr dhe mu ky ėshtė qėllimi i ndihmesės, vėllazėrisė dhe dashurisė. E tėrė kjo ndihmon qė tė forcohet mekanizmi i thithjes sė stresit.

Dr. Adil Sadik thotė: “Njerėzit tė cilėt sėmuren nga krizat psikike, u mungon dashuria nė jetė. U mungon pėrkrahja dhe kuptimi i personit tjetėr. Askush nuk dėshiron tė sakrifikohet pėr ta nė momentet e rėnda.”

Besimi nė Allahun, durimi, dituria, pėrvojat e kaluara dhe dashuria e njerėzve tjerė krijon mekanizmin mė tė fuqishėm pėr thithjen e stresit dhe zvogėlimin e tendosjes psikike.

Pejgamberi a.s. tėrheq vėrejtjen nė rrezikun e grumbullimit tė brengave:

“Kush ka shumė brenga, i sėmuret trupi”[6].

Ai kėshillon lutjen dhe kėrkimin e faljes si ilaē pėr kėtė gjendje Ibn Abasi r.a. transmeton se Pejgamberi a.s. ka thėnė:

“Kush bie istigfarė pa ndėrprerė, Allahu do t`ia mėnjanojė ēdo brengė, do t`i japė rrugėdalje nga ēdo situatė dhe do ta furnizojė nga nuk shpreson”.[7]

Nė Sahihun e Buhariut dhe Muslimit shėnohet se Pejgamberi a.s. nė vėshtirėsi ka thėnė:

“La ilahe il-llallahu-halimul adhim La ilahe il-llallahe rabul arshil adhim La ilahe il-llallah rabbis-semavati vel-erdi ve rabbil arshil kerim.

Nuk ka Zot, pėrveē Allahut, tė Butit dhe Madhėshtorit. Nuk ka Zot, pėrveē Allahut, Zotit tė Arshit madhėshtor. Nuk ka Zot, pėrveē Allahut, Zotit tė qiejve dhe Tokės dhe Zotit tė Arshit Fisnik”.

Nė Sunenin e Ebu Davudit transmetohet nga Ebu Bekri se Pejgamberi a.s. ka thėnė:

' اللَّهُمَّ رَحْمَتَكَ أَرْجُو فَلاَ تَكِلْنِى إِلَى نَفْسِى طَرْفَةَ عَيْنٍ وَأَصْلِحْ لِى شَأْنِى كُلَّهُ لاَ إِلَهَ إِلاَّ أَنْتَ »

“Allahumme rahmeteke erxhu fela tekilni ila nefsi tarfete ajnin ve aslih li she`ni kul-lehu la ilahe il-la ente”.

“O Zoti im, tė lutem pėr Mėshirėn Tėnde, mos lejo qė t`i lėshohem vetes sime asnjė moment dhe bėje gjendjen time mė tė mirė, nuk ka Zot tjetėr pėrveē Teje”.[8]

Esma bin Umejr ka thėnė: “I Dėrguari i Allahut s.a.v.s. mė ka pyetur: “A dėshiron tė mėsojė fjalėt qė do t`i thuash nė vėshtirėsi – Allahu ėshtė Zoti im dhe askush nuk ėshtė i barabartė me Tė!”[9]

Imam Ahmedi nė Musned shėnon transmetimin e Ibn Mes`udit se Pejgamberi a.s. ka thėnė:

“Kur njeriu nė vėshtirėsi thotė kėto fjalė:

' اللَّهُمَّ إِنِّى عَبْدُكَ وَابْنُ عَبْدِكَ وَابْنُ أَمَتِكَ نَاصِيَتِى بِيَدِكَ مَاضٍ فِىَّ حُكْمُكَ عَدْلٌ فِىَّ قَضَاؤُكَ أَسْأَلُكَ بِكُلِّ اسْمٍ هُوَ لَكَ سَمَّيْتَ بِهِ نَفْسَكَ أَوْ عَلَّمْتَهُ أَحَداً مِنْ خَلْقِكَ أَوْ أَنْزَلْتَهُ فِى كِتَابِكَ أَوِ اسْتَأْثَرْتَ بِهِ فِى عِلْمِ الْغَيْبِ عِنْدَكَ أَنْ تَجْعَلَ الْقُرْآنَ رَبِيعَ قَلْبِى وَنُورَ صَدْرِى وَجَلاَءَ حُزْنِى وَذَهَابَ هَمِّى '

“Allahumme inni abduke vebnu abdike vebnu emetike. Nasijeti bijedike madin fijje hukmuke adlun fijje kadauke, es`eluke bi kul-li ismin huve leke semmejte bihi nefseke eu al-lemtehu ehaden min halkike eu enzeltehu fi Kitabike eu iste`therrte bihi fi ilmil gajbi indeke en texh`alel Kur`ane rabi’a kalbii ve nura sadrii ve xhelae huznii dhe dhehabe hemmii.”

“Zoti ynė, unė jam robi Yt, i biri i robit Tėnd, i biri i robėreshės Sate! Ffati im ėshtė nė Duart Tua, e kaluara ime nė Pronėsinė tėnde, drejtėsia nė mua ėshtė pėrcaktimi Yt. Tė lutem me tėrė Emrat Tu, me tė cilėt e ke quajtur Veten ose ia ke mėsuar dikujt prej krijesave Tua ose i ke shpallur nė Librin Tėnd, apo i ke pronėsuar pėr Vete, tė bėsh Kur`anin pranverė tė zemrės sime, dritė tė gjoksit tim, duke larguar pikėllimin dhe brengėn time” - Allahu do t`ia largojė pikėllimin dhe brengėn duke ia zėvendėsuar me gėzim”.[10]

Njė ditė i Dėrguari i Allahut s.a.v.s. hyri nė xhami. E pa njė ensar me emrin Ebu Umame dhe i tha:

“Ebu Umame, pėrse tė shoh nė xhami jashtė kohės sė namazit?”

“Brengat dhe borxhet mė kanė kapluar, o i Dėrguari i Allahut” - tha ai. Pejgamberi a.s. i tha: “A do tė t’i mėsoj disa fjalė tė cilat kur t`i thuash, Allahu do tė mėnjanojė brengėn dhe do ta paguash borxhin tėnd?”. “Po, o i Dėrguar i Allahut” - tha ai. Pejgamberi a.s. i tha: “Nė mėngjes dhe nė mbrėmje thuaj: “O Zot, mė mbroj nga brenga dhe pikėllimi, mė mbroj nga pafuqia dhe pėrtacia, mė mbroj nga qyqaria dhe koprracia dhe mė mbroj nga vėshtirėsitė, borxhi dhe anashkalimi i njerėzve“.[11]

Ebu Umame mė vonė tregon: “Kėshtu veprova dhe Allahu ma largoi brengėn dhe mė ndihmoi ta kthej borxhin tim“.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Lufto Me Stresin Nė Mėnyrėn Pejgamberike
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Downloads Shkarkime :: Q'do gje reth fese ISLAME :: Q'do gje reth fese ISLAME-
Kėrce tek: